Lietuvos pelkėse glūdinčio turto užtektų 50-čiai metų

Žemės gelmių registro duomenimis, potencialūs kuro durpių ištekliai Lietuvoje sudaro apie 20 milijonų tonų. Jos gali būti naudojamos ne tik augalininkystėje, bet gali būti pritaikytos ir energetiniams poreikiams tenkinti

Gabalinių kuro durpių gamyba / Bendrovės nuotrauka

Apie kuro durpių išteklius ir galimą jų panaudojimą susitikime diskutavo aplinkos viceministrė Daiva Matonienė, Lietuvos geologijos tarnybos, durpių įmonių asociacijos „Lietuviškos durpės“ ir Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos atstovai.  Energinės durpės, kaip pigus ir vietinis kuras, galėtų būti plačiau naudojamos specializuotose katilinėse arba deginamos mišinyje su biokuru.

„Lietuvos durpių ištekliai, palyginus su Latvija ar Estiją – kuklūs, tačiau tai nereiškia, kad į juos nereikia kreipti dėmesio. Studijos rodo, kad potencialas tikrai didelis. Svarbu tik, kad būtų paisoma visų aplinkosauginių reikalavimų ir valstybės biudžetas gautų didžiausią naudą“, – teigia D. Matonienė.

Padėtų stabilizuoti šilumos kainas

Estijoje kuro durpių ištekliai siekia 1,7 mlrd. t, Latvijoje – 1,5 mlrd. t. Lietuvos durpynuose išgaunamos durpės skirstomos pagal susiskaidymo laipsnį į šviesias (viršutiniai durpyno klodai arba aukštapelkė) bei tamsias (apatiniai durpyno klodai arba žemapelkė). Šviesios durpės daugiausia yra naudojamos augalininkystėje, o tamsios gali būti pritaikytos energiniams poreikiams tenkinti.

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos atstovo dr. Valdo Lukoševičiaus nuomone, padidinus šilumos gamybą iš atsinaujinančių ir vietinių išteklių (durpių), gali būti sėkmingai diversifikuota šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūra. Be to, energinės durpės, kaip pigus ir vietinis kuras, galėtų būti plačiau naudojamos specializuotose katilinėse arba deginamos mišinyje su biokuru. Dėl to gerėtų konkurencinė aplinka, būtų stabilizuotos šilumos kainos ir išvengta biokuro rinkos koncentracijos. Mokslininkų skaičiavimais, Lietuvoje eksploatuojamuose durpynuose kuro durpių energinis resursas siekia apie 50 TWh.

Anot durpių įmonių asociacijos „Lietuviškos durpės“ narių, durpių kasimas yra ribojamas klimatinių sąlygų, durpyno iškasimo lygio, naudojamos kasimo technikos ir kitų sąlygų, todėl metinis galimas patiekti energinių durpių kiekis iš vietinių durpynų yra ribotas

Per 3–4 metus Lietuvos gamintojai, investuodami į gamybos plėtrą, galėtų pasiekti 300–350 tūkst. t (0,9–1,1 TWh) metinę gavybą. Toks reikšmingas kiekis užtikrintų patikimą šio vietinio kuro tiekimą bent 50 metų. 2013 m. Lietuvoje išgauti beveik 3 mln. kubinių metrų durpių, deklaruota mokesčio už pernai išgautas durpes suma – 8,05 mln. Lt.

Grynas.lt

Atgal į naujienų sąrašą

Faktai apie durpes


Išnaudojama tik penktadalis Lietuvos durpių išteklių.

100 metų patirtis

100 metų patirtis

Grupės narys

Klasmann

Sėkmingiausia įmonių grupė tarptautinėje substratų pramonėje.