Produktai

Kodėl biokuras ir kuro durpės?

Medienos kuras yra viena iš svarbiausių biokuro dalių. Svarbiausios miško biokuro dalys yra malkinė mediena ir kirtimo atliekos. Malkinė mediena yra ta stiebų dalis, kuri netinka perdirbimui (puvinys, kreivumas, kitos ydos). Kirtimo atliekos – kertant mišką liekanti medienos dalis. Lietuva yra padengta gana dideliu miškų plotu, sudarančiu didesnį nei trečdalis visos šalies teritorijos. Mediena yra puiki alternatyva įsivežtiniam kurui. Be to, mediena yra atsinaujinantis kuro šaltinis, kurio, nuosekliai dirbant, neturi pritrūkti.

Durpė idealiai tinkama derinti su kitomis vietinėmis kuro rūšimis – medžiu bei energetiniais augalais. Durpė, kaip vietinė žaliava, atlieka papildančios kuro rūšies vaidmenį. Durpė kompensuoja medienos trūkumą bei pagerina kokybinius degimo parametrus. Kombinuotas medžio, energetinių augalų bei durpės biokuro mišinys yra naudingas ir ekologine prasme.

Lietuva, būdama Europos Sąjungo nare, yra įsipareigojusi didinti energijos, gaunamos iš atsinaujinančių šaltinių, gamybos apimtis. Didžiausias šios gamybos žaliavos šaltinis – malkinė mediena (medžio drožlės) ir medienos kirtimo atliekos. Didėjant energijos gamybos apimtims, tinkamų kūrenimui medžio produktų ilgainiui nepakaks. Todėl didelėms katilinėms tam, kad išlaikyti pastovią kuro kokybę, turi būti tiekiamas kuro mišinys, papildytas durpe. Netgi nedidelėms katilinėms šaltuoju žiemos laikotarpiu kuro durpė yra butina, kaip papildanti kuro rūšis.

Kaip ir medis, durpė yra vietinė žaliava. Tai garantuoja pastovų jos tiekimą ir kokybę. Be to, pasaulinė praktika rodo, kad biokuro kainos niekuomet nekito taip sparčiai ir neprognozuojamai kaip naftos ar dujų. Energiją gaminančios įmonės, planuodamos savo veiklą, turėtų atsižvelgti į šį svarbų faktorių.

Puikūs parametrai

• Degioje durpių kuro masėje 67-70% sudaro lakioji dalis (palyginimui – medžio atliekose apie 85%);
• Durpių sudėtyje yra anglies (nuo 52% iki 65%) ir deguonies (26% - 36%);
• Nedidelę dalį sudaro vadenilis (5-6%), azotas (0,6-2,3%) ir siera (0,1-1,5%);
• Kadangi durpės yra geologiniu požiūriu senesnis kuras, palyginti su mediena, durpėse yra didesnis anglies/deguonies santykis (medienos kure jis yra 50%-52% / 40-44%).
• Durpėse yra didesni azoto (medienos kure 0,2-0,6%) ir sieros kiekiai (medienoje 0,1-0,2%).
• Durpių užsiliepsnojimo temperatūra 225°C. Pradinė durpių kuro lakiųjų medžiagų išsiskyrimo temperatūra yra 100-110°C.

 

Švedijos ir Suomijos energijos gamintojų ilgametė patirtis rodo, kad kurui naudojant medžio ir durpės mišinį, katilai ne taip greitai susidėvi, kaip naudojant vien tik medžio drožles, todėl dažnai toks kuro mišinys pasirenkamas siekiant pagerinti ir pratęsti katilo naudojimą.

Medienos ir durpių energetinė vertė yra labai artima:

Parametrai	Trupininės kuro durpės	Gabalinės kuro durpės	Durpių briketai / pusbrikečiai	Medžio skiedros
Šilumingumas*, kcal/kg	~ 2200	~ 3000	~ 3300	~ 2200
Energetinė vertė, MWh/t	2,8	3,4	4,7	2,4
Peleningumas, %	3,5-7	2,5-5	15	0,5
Drėgnis, %	nuo 38 iki 52	nuo 33 iki 45	iki 22	apie 50-60
Sieros kiekis, %	0,13	0,12	0,19	0,2
Tinka kūrenti katilinėse	taip	taip	taip	taip

* Kuro kaloringumas priklauso nuo drėgnio. Lentelėje nurodytas kuro kaloringumas yra vidutinis prie ten pat nurodyto drėgnio.

Tinka katilinėse

Vapo Oy, Bioenergijos LT viena iš įkūrėjų, jau daug metų labai sėkmingai dirba Skandinavijos šalyse. Suomija ir Švedija yra bioenergijos gamybos lyderės, kur šios rūšies energijos pramoninė gamyba turi senesnes tradicijas, nei Lietuvoje. Šiose šalyse yra naudojami įvairių tipų katilai, kurių instaliuotoji galia gali siekti net 100 MW. Kai kurie iš šių katilų tipų, yra žinomi ir sėkmingai eksploatuojami Lietuvos šilumos gamintojų. Vienas populiariausių – „verdančio sluoksnio“ katilas, naudojamas kūrenti trupininės kuro durpės ir medžio drožlių mišiniui. Daugelis katilų, pritaikytų naudoti biokurą, kurio pagrindą sudaro medienos drožlės, gali labai efektyviai papildyti šį kuro mišinį gabalinėmis kuro durpėmis. Patirtis parodė, kad toks mišinys padidiną išgaunamos energijos kiekį.

Pigesnis kuras

Nepaisant to, kad biokuro kainos dėl įvairių priežasčių gerokai padidėjo, iš šio kuro pagamintos energijos kaina yra žymiai mažesnė nei iš vis dar plačiai naudojamo buitinio kuro ar kur kas populiaresnių gamtinių dujų. Žemiau pateiktoje lentelėje matome kokia buvo pastarųjų metų populiarių kuro rūšių kainų kilimo dinamika.

Remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-116 pateiktoje „Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normtyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti bei jų taikymo metodikoje“ pateiktoje kuro rūšių energetinių (Wk) ir norminių kuro sąnaudų (Ck) verčių vidutinių dydžių lentelėje pateiktais duomenimis, atlikome šį populiarių kuro rūšių sąnaudų energetinio vieneto gamybos išlaidų apskaičiavimą:

Kuro rūšis	Kaina	Matavimo vnt.	Normatyvinės kuro sąnaudos Ck	Matavimo vnt.	Matavimo vnt.	Matavimo vnt.
Buitinis kuras	1755,00	Lt/t	0,0853	kg/kWh	0,15 Lt/kWh	149,70 Lt/MWh
Gamtinės dujos	1,10	Lt/m3	0,1075	nm3/kWh	0,12 Lt/kWh	118,25 Lt/MWh
Durpės	100,00	Lt/t	0,3717	kg/kWh	0,04 Lt/kWh	37,17 Lt/MWh

Kitų (skiedros ir jų trupiniai, pjuvenos ir jų briketai, šiaudai ir kt.) kuro rūšių norminių kuro sąnaudų (Ck) verčių vidutinius dydžius nustato savivaldybė, suderinusi su Komisija, tačiau galima daryti prielaidą, kad medžio skiedros kainomis ir kuro sąnaudų vertėmis yra panašios, kaip ir durpė.